Dirbti tolimųjų reisų vairuotoju pasiryžtų toli gražu ne kiekvienas. Daugelį vis dar gąsdina sklandantys mitai apie nedidelį darbo užmokestį, buvimą toli nuo namų bei įtemptą darbo grafiką, kuris reikalauja tiek fizinės, tiek psichologinės ištvermės.
Tačiau vilkiką vairuojanti 31 metų Žaneta laužo nusistovėjusius stereotipus ir teigia, kad šis darbas jai patinka. Mergina už vilkiko vairo sėdo norėdama būti arčiau draugo, tolimųjų reisų vairuotoju, dirba jau ne vienerius metus.
Nors pati Žaneta vairuotoja dirba nepilnai metus, savo pasirinkimo nesigaili. Pasak jos, darbuotojai dirba puikiom sąlygom, su galimybe pailsėti, nusiprausti ar išsimiegoti.
Žanetos nuomone, tolimųjų reisų vairuotojų profesija išties išskirtinė – jie ilgam išvyksta namuose palikdami šeimas, draugus, asmeninį gyvenimą, todėl itin svarbus mokėjimas būti vienam bei santykis su savimi.
Svarstantiems pradėti karjerą šioje srityje ar planuojantiems keisti darbovietę, pašnekovė pataria įvertinti vieną svarbų aspektą: ar žmogui priimtinas toks „klajokliškas“ gyvenimo būdas. Kitu atveju, dirbti gali būti sunku.
Su Žaneta taip pat pasikalbėjome apie jos darbo pobūdį, kodėl pasirinko būtent šią poziciją, su kokiais sunkumais susiduria kelyje ir ar vis dar tenka susidurti su visuomenėje gajais stereotipais.
Kaip viskas prasidėjo? Kodėl pasirinkote tolimųjų reisų vairuotojo poziciją?
Viskas prasidėjo nuo žodžio „pabandyk“. Dar 2020 metais netgi neturėjau teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonių. Tačiau draugas vis įtikinėjo pabandyti mokytis ir įgyti B kategoriją. Aš jam atsakydavau, jog niekada gyvenime nevairuosiu. Vis tik po ilgų raginimų, žengiau į vairavimo mokyklą visiškai be entuziazmo ir nieko nesitikėdama.
Nepraėjus nė pusei metų, rankose jau turėjau vairuotojo teises su B kategorija. Kadangi pradžioje buvo nedrąsu važinėti vienai, draugas visada sėdėdavo šalia. Bet vieno vairavimo metu ištariau tuos lemtingus žodžius, kurių draugas nepraleido pro ausis: „Galėčiau vairuoti ir vairuoti“. Taip vėl atsidūriau vairavimo mokykloje, nors buvau dar „klevo lapas“ ir neturėjau daug patirties.
Kelias buvo nelengvas. Buvo ir ašarų, ir pykčio, tačiau tvirtai suėmusi save į rankas ir su draugo palaikymu, C kategoriją išlaikiau iš 2 karto, o CE iš pirmo. Taigi nepraėjus nė metams, mano vairuotojo pažymėjimas pasipildė C ir CE kategorijomis.
O pasirinkau šią profesiją tik dėl savo draugo, nes norėjome būti kartu ir dirbti kartu.
Apie tolimųjų reisų vairuotojų darbą sklando įvairiausi mitai. Ar jie jūsų neišgąsdino?
Tikrai ne. Kadangi draugas šį darbą dirba jau ne vienerius metus, aš žinojau su kuo teks susidurti ir kokie iššūkiai manęs gali laukti.
Vienas iš populiariausių mitų, kad tolimųjų reisų vairuotojai išnaudojami kaip vergai. Neva jie priversti vairuoti taip vadinamas „fūras“ beveik visą parą be pertraukų, neturėdami galimybių pavalgyti, išsimiegoti, atlikti gamtinių reikalų ir panašiai. Ar tai tiesa?
Mano atveju tai netiesa. Kaip yra kitur, negaliu pasakyti. Dirbame dviese, su vienu vilkiku, patikimoje įmonėje „Das Work“ . Visada dirbame pagal nustatytą darbo ir poilsio režimą. Net patys norėdami kitaip, negalėtume dirbti ilgiau nei nustatyta įstatymo norma. Dirbame daugiausia Vokietijos teritorijoje, kur beveik visose pakrovimo ir iškrovimo įmonėse yra dušai bei tualetai. Plius, kiekvienoje didesnėje degalinėje (o jų išties yra gana daug) įrengti dušai, kurie kainuoja apie 3 € žmogui. Todėl dėl higienos jokių problemų nėra kilę.
Kad dirbtume pagal grafiką ir tiksliai tiek, kiek nustatyta (šypsosi) prižiūri bei iškilusius nesklandumus spręsti padeda kompanijos „Das Work“ transporto vadybininkai. Todėl galime jaustis saugūs žinodami, kad mumis rūpinasi ir mūsų įmonė.
O atlyginimai iš tiesų maži? Ar čia taip pat liaudyje populiarus stereotipas?
Lietuvoje dirbančių vilkikų vairuotojų atlyginimai iš tiesų nėra labai dideli, lyginant su vakarų Europos vairuotojų atlyginimais. Bet didžiąją dalį pajamų už darbą sudaro dienpinigiai, todėl pajamos tikrai nėra mažos.
Ar jūs, kaip moteris, nejaučiate diskriminacijos, nes šis darbas specifinis, kurį įprastai dirba vyrai?
Tiesiogiai ne, tačiau vairuojant vilkiką būna labai nustebusių žvilgsnių. Galbūt dirbdama esu labiau susikoncentravusi į darbą ir nepastebiu kažko diskriminuojančio į savo pusę.
Kaip susidorojate su darbo krūviu? Ar ne sunku vairuoti vilkiką?
Esu dirbusi daug sunkiau. Dirbant dviese, darbo krūvį pasidaliname kartu. Asmeniškai man, šiame darbe sunkiausia siauri keliai, kelių remonto darbai bei stiprus lietus sutemus. O visa kita ateina su patirtimi. Vilkiką vairuoti man daug lengviau bei maloniau, nei lengvąjį automobilį!
Dėl darbo specifikos išvykti tenka ilgam, kaip į tai reaguoja jūsų šeima?
Kadangi mano tėvai gyvena užsienyje, o mes su draugu gyvename Lietuvoje, tad nei mūsų artimiesiems, nei mums nėra kliūčių išvykti ilgesnėms komandiruotėms į užsienį.
Prisipažinsiu, šeima buvo lengvai šokiruota sužinojusi, kokį darbą ruošiuosi dirbti, nes esu antra moteris giminėje apskritai vairuojanti. O kad kažkuri iš mūsų vairuos vilkiką, tokia net mintis niekam nebuvo kilusi. Aš ir pati prieš 3 metus net neturėjau minties, jog vairuosiu lengvąjį automobilį. Nekalbu jau apie vilkiką.
Su kokiais sunkumais tenka susidurti išvykus?
Dažniausiai dirbame Vokietijos teritorijoje, tad praktiškai kasdien susiduriame su kalbos barjeru. Mes kalbame anglų kalba, o Vokietijoje ne visi žmonės kalba šia kalba arba specialiai nenori kalbėti. Todėl beveik kiekvieną dieną susiduriame su diskriminacija. Dažniausiai girdima frazė: „Esate Vokietijoje, todėl privalote kalbėti vokiškai“. Tai suprantama iš jų pusės.
Bet taip pat beveik kiekvieną dieną susiduriame ir su labai draugiškais žmonėmis, kurie nors ir nekalba anglų kalba, bando padėti ir suteikti informacijos. Taip, kad sulaukiame visokių patirčių.
Kuo šis darbas jums patinka? Ar rekomenduotumėte kitiems – moterims / vyrams?
Šis darbas man labai patinka tuo, jog išdirbusi 6 savaites, turiu 3 laisvas savaites namuose, tad visus reikalus galiu susitvarkyti neskubant ir dar spėju pailsėti. Patinka vairuoti – nepavargstu nuo ilgų vairavimo valandų. Labai patinka šis gyvenimo būdas, besikeičiančios vietovės. Niekada nebūna tokių pačių dienų. Visada vis skirtingos situacijos.
Šio darbo niekam nerekomenduočiau, nes tik pats žmogus turi jausti ar tai jam gali tikti ir patikti. Rekomenduočiau tik pabandyti, o tada spręsti. Esu įsitikinusi, jog pirmiausia turi patikti toks gyvenimo būdas, tik tada galima spręsti ar patinka šis darbas. Nemanau, jog ilgai galima būtų dirbti, jei nepatinka gyvenimo būdas. Tuo labiau būti su šypsena veide.
Kokiomis savybėmis, jūsų nuomone, turi pasižymėti tolimųjų reisų vairuotojas?
Pirmiausia ir svarbiausia – kantrybė. Kadangi mes dirbame dviese, mums nėra problema išbūti ilgą laiką komandiruotėje. Tačiau daug daugiau vairuotojų dirba po vieną ir dažnai būna toli nuo savo šeimos, draugų. Manau, jog vilkiko vairuotojo darbą pasirinkęs žmogus, turėtų jau mokėti sutarti su savimi ir būti vienas. Tai, mano nuomone, yra svarbiausi dalykai. Visa kita galima išmokti ir kontroliuoti. Juolab, kai pati įmonė suteikia stiprų palaikymą.
Ir pabaigai, gal kažką nuo savęs norėtumėte pridurti vairuotojams ar norintiems rinktis šią profesiją?
Visiems esamiems vairuotojams linkiu kantrybės ir niekada neskubėti. Po kiekvieno siauro kelio, bus platesnis. Po kiekvienos blogos dienos, ateis gera.
O būsimiems vairuotojams linkiu nespręsti problemų, kurių dar nėra!
Dėkojame už atsakymus! Geros kloties ir saugių kelionių!
Jei jus sudomino tolimųjų reisų vairuotojo darbas, įmonės „Das Work“ specialistai mielai apie šią poziciją papasakos plačiau. Susisiekite telefonu +37061304424 ar apsilankykite mūsų internetinėje svetainėje www.daswork.eu.
